Vardas - Lietuva

Daugelis Lietuvos kalbininkų ieškojo Lietuvos vardo kilmės ir reikšmės. Ieškojo ir nerado. Nusivylę ieškojimais ėmė sieti šį vardą su dažnai lyjančiu lietumi, kiti - su kažkokio mažyčio upelio Lietauka pavadinimu.

Tačiau Lietuva buvo didi ir galinga šalis. Jos sienos plėtėsi iki Vyslos ir Juodosios jūros, kitoje pusėje iki Europą nuo Azijos skiriančių kalnų. Ankstesnysis lietuvių pavadinimas - getai (kai kas vardą transformavo į gotus ). Ar galima patikėti, kad tokia šalis, kuriai mažų mažiausiai yra dešimt tūkstančių,( o ne vienas tūkstantis ), o kalbai - dvidešimt tūkstančių, galėjo būti vadinama kokiu nors niekam nežinomo upeliūkščio vardu.

Lietuvos vardas nėra paslėptas. Jis buvo užrašytas Simono Daukanto ir į rankas mums duotas šio vardo raktas.Tačiau kažkodėl niekas jo nerado. Įvairiausi okupantai Daukanto knygų nespausdino, o lietuvių kalbą visaip naikino. Jie neleido skaityti ir pažinti senųjų Lietuvos rašytinių šaltinių.

Simonas Daukantas "Būdas senovės Lietuvių kalnėnų ir žemaičių“ mums nurodė Lietuvos vardo kilmę. Gal dėl to, kad ji nebuvo prieinama, to vardo iki šiol niekas taip ir nesurado.Tačiau lietuvių kalbos tyrinėtojams kalbininkams turėtų būti nepatogu, kad lietuvos vardas, visą laiką nuo 18 amžiaus buvęs jiems prieinamame, viename iš pirmųjų lietuvių kalba parašytų knygų taip ir liko “neatrastas“. Ši knyga - tai toks žinių apie senovės Lietuvą ir papročius ir tikėjimą šaltinis, kad jai lygių rašytinių šaltinių nėra.

Skyriuje „ Rėda (tvarka) senovės lietuvių psl.141 “, ( tai laikai kai valdė Videvutis ir Brutenis, apie 550;570 mūsų eros metus ) Simonas Daukantas parašė:
...“ Kūrėjų kūrėjo (tuometinio vyriausiojo tautos valdovo) tarnai arba kunigai, kurie padėjo jam jo darbą atlikti, vadinos vaideliotais, žygovais, viršaičiais arba viršninkais, pagal tą, kuo rūpinos; visi buvo bemoteriai arba našliai, vyrai regėję šilto ir šalto, vilko nešti ir pamesti, apie kurių būdą ir užsėmimus (pareigas)viršiau minavojau.Tuos jo tarnus svietas paprastai žyniais, arba kunigais, vadino, tarp kurių vienus pats kūrėju kūrėjas sau skyrė, kitus rinko pats svietas, į kuopas(sueigas) suėjęs, tarp savęs, vyrus dorus, išmintingus, viso patyrusius, kuriems, kūrejų kūrejo pasiteiraujant, ūkės LIETĄ (valstybės valdžią) rėdyti (tvarkyti) reikėjo.“

Toliau tekste rašoma apie dviejų garsiųjų senosios Lietuvos valdovų - Brutenio ir Vaidevučio (apie kuriuos mūsų Lietuvos istorijose duomenų beveik nerasime), sprendimą perduoti valdžią jaunesniems, o patiems susideginti, kaip kad darydavo senovėje seni garbingi vyrai ir moterys, kadangi ši teisė buvo įteisinta Brutenio teisyne.(apie 550 m.e.metus.).

.......Brutenis - kūrejų kūrejas liepęs malkinę sukrauti, save užkelti, tenai svietą suvadinęs, taip sakęs: „Praejusia nakti girdėjot dievų balsą, kurie man liepė savo valią jums apreikšti, - klausykit ir įsidėmėkit ją:
Jums reikia vienybėj gyventi ir dievų įstatymus pildyti, kunigai (kunigaikščiai) tarp jūsų tegyvena, jus temoko, teguodžia, tetaria, mažus kerštus tetaikina, o didžiuosius kūrejų kūrėjui teplieka.“ Toliau isgulde(išdestė )svietui įstatymus, kuriuos idant tvirtai įsidetų ir amžinai minėtų, paskui, palipus ir Vaidovyčiui (Vaidevučiui), seneliui rykiui, ant tos pačios malkinės,liepęs Brutenis uždegti ją.Tada vėl ėmęs pats svietui sakyti:
„ dievai pakviete mudu į puotą linksmintis antrame gyvenime su mudviejų prieteliais. Toliau išguldė svietui įstatymus, kuriuos idant tvirtai įsidėtų ir amžinai minėtų, paskui, paliepus Vaidovyčiui (Vaidevučiui), seneliui rykiui, ant tos pačios malkinės, liepęs Brutenis uždegti ją.Tad vėl ėmęs svietui sakyti: „Dievai mudu pakvietė į puotą liknksmintis antrame gyvenime su mudviejų prieteliais.
Todėl skirkivos nuo jūsų ir linkiva lietos (išnašoje-valdžios,valstybės) vyrams pakelti tarp savęs naują rykį, kurs jus rėdytų, taikintų, kliautį tarp visų saugotų, tokį rykį, kurs dievams tinka ir kūrėjų kūrėjo klauso".
Minėkit visados, jog mudu aukojavos dėl jūsų laimės, tenai už jus melsivos, kaip čia darėva; mylėkit vienas kitą ir neapleiskit varge, godokit kūrejų kūreją, kurį kunigai jums pakels, idant kada kados jis mirdamas šventu dievo žodžiu jus laimintų, kaip dabar aš jus laiminu.
Tada abudu seneliu uz ranku susikibusiu, pragydusiu ir giedodamu lygiai su malkine sugruzdejusiu.(sudege)“

Šios 3 eilutės, kuriose paminėtas žodis „lieta „ patvirtina, kad mūsų šalis jau tuomet buvo pavadinta „Valstybe „ .Kadangi Lietuva buvo didelė ir galinga, bet anksčiau buvo valdoma atskirų (rykių )valdovų, tai jie sukūrė Lietą , kuriai pridėjus galūnę -uva (Dainava,Nadruva,Sūduva) įgijo pavadinimą „LIETUVA „ o kitaip - VALSTYBĖ pavadinimą.

Šis pirminis šaltinis patvirtina, kad mūsų valstybės - Lietuvos pavadinimas Lieta, Lietuva yra mažiausiai 1500 metų. Todėl mums, lietuviai, nereikia tarti Lietuvos valstybė, pakanka paskyti žodį LIETUVA ( kas reiškia valstybė)
Taigi kaip pasakyta :...“Imkit mane ir skaitykit, o skaitydami permanykit ...“
.Viskam ateina savo laikas ir viskas kas buvo slapta, tampa atvira.

Aldona B.Jankevičienė

P.S.Apie Gedgaudo knyga „Lietuvos praeities beieškant", J.Statkutės
Gonsales, knygas, apie Lietuvos šaknis, Chas L.Thourot Pichel “Žemaitija“, Gintaro Beresnevičiaus knygas, tikiuosi, žinote. Jeigu ne, būtinai perskaitykite. Sužinosite, kad Lietuva tai ne barbarų kraštas, o viena iš pačių galingiausių pasaulio valstybių, lietuvių tautai, mažiausiai 10.000 metų, o kalbai - apie 20.000 metų. Kadangi dauguma rašytinių šaltinių yra užsienio fonduose, todėl slepiami, naikinami. Bet mes vis tiek surasim savo šaknis, nes turime kuo didžiuotis. Būtina susisteminti, sutampančias įvairiuose šaltiniuose datas ir užrašytus liudijimus, prie šio darbo kviečiu prisidėti visus, nes tik tada parasidės tikrasis mūsų tautos atgimimas, galybės ir jėgos sugrąžinimas.