Taip vadinami spec.mokiniai mokosi mokyklose, kaip ir anksčiau, prieš 10 metų, kai dar jie, pasak spec. pedagogės V. Raubienės “nebuvo atrasti”. Paskui juos “atrado”, tose pačiose bendrojo lavinimo klasėse, iš tų pačių vaikų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių blogai mokėsi ar bėgdavo iš pamokų, ir ėmė oficialiai nustatinėti tų atrastųjų nukrypimus. Iš ES oficialiai permetama į Lietuvą ir Lietuvos savanoriškai pripažinta spec. vaikų integracijos sistema sąmoningai paliekama adaptaciniam periodui ir yra stebima, ar ji “prigis”. Adaptacija truko maždaug dešimt metų. Sistema "prigyja". Taip vyksta valdymas.O jį vadina "pagalba".
Sistema toliau plečiama, permetama informacijos, rengiami apmokymai, uždarinėjamos spec.mokyklos, iš jų vaikai "savanoriškai" pervedami į bendrojo lavinimo. Rezultatai rodė, kad sistema vis giliau leidžia šaknis, žmonės pamažu susitaiko su situacija. Tuomet pradėta organizuoti spec. pedagogikos seminarai, kursai ne tik spec. pedagogams, bet ir eiliniams dalykų mokytojams, kad jie, drauge su normalias vaikais, mokytų ir spec. vaikus už tą patį atlygį. Mokytojai bamba, bet… dirba, susitaiko, “nes taip reikia, toks įstatymas”.
Pagal sistemos plėtros perspektyvas ir realią padėtį, vaikų su sutrikimais skaičius vis daugėja. Esamas spec. ugdymo įstatymas nebeatitinka situacijos ir jį nutariama keisti. O tai reiškia, kad “integracija” bus perkrikštyta į “inkliuziją” ( vert. įterpimas), t.y. į mokyklas bus integruojami su bet kokiom negaliom (fizinėm, psichinėm) vaikai…vardan visų gerovės. Galite įsivaizduoti ateities mokyklas? Debilų gamykla.
“Tokios programos - teigia psichologė Liana Brazdeikienė- Mes kaip mokytojai, negalime keisti programų”.
„Ir nė nesvajokit ką tai keisti, savęs žiūrėkit...nes tokia yra sistema, kas čia kovos..“- teigia ir psichologė Dalia Beniušytė.
Seminarus vedančios specialistės pripažįsta tos spec. integracijos – inkliuzijos kurioziškumą, tačiau savo pasisakymuose jos kalba apie integruotų vaikų mokymą atsietai nuo to, link kur su visu tuom einama: “Situacijos nepakeisim, nieko nepakeisim, tokia politika, galim tik sušvelnint vaiko būvimą joje”, - tokiomis nuostatomis yra grindžiama ta ateities Švietimo sistemos inkliuzija.
Tačiau, nežiūrint lektorių pesimizmo, beveik visi seminare dalyvavę pedagogai palaikė mintį, kad Švedijos pavyzdys Lietuvai nėra tinkamas, nes padėtis mokyklose - sunki būtent dėl tos integracijos formos. Ir kad išeitis gali būti - formuoti mokyklose spec. klases vaikams pagal spec. poreikius. Kaip yra padarę danai. O tai turėtų būti aptarta su mokyklos vadovais ir spręsti tokių spec. grupių kūrimo klausimą. Aišku, tokiose grupėse turi dirbti spec. pedagogai.
