Buvojau, mieli mano, tokios Lidijos seminare. Oi, koks seminaras. Apie mokyklos, pedagogo ir apskritai žmogaus įvaizdžio kūrimą bei savivertės atstatymą. Mat tas įvaizdis ir ta savivertė, kuriuos dabar turite, yra niekam tikę. Na, įdomu. O ir paskaitininkė - žavi, liekna, taisyklingos artikuliacijos kalba, ir energinga be galo, ir vis kartojo, kad nei jos pavardės kam reik, nei jos mokslinių laipsnių įsimint. Tai ir ...neįsiminiau.
Garbė teko tris valandas stebėti vieno žmogaus vaidinimą. Oi, kaip gerai, ir... nekainavo. Būtų ir visai linksma, jei ne keletas aštrių, net šokiruojančių netikėtumų, kuriuos paskaitininkė siūlo įdiegti realiai. Pirma, pasirodo, kad mokyklos ir mokytojo įvaizdis turi būti pradėtas kurti nuo to, kaip ir kiek brendžio mokytojas, įsijautęs į barmeną, įpils Lidijai :? (Tarsi alkoholizmo mokyklose būtų dar per maža.) Na ir tas alkoholikų įvaizdis buvo sėkmingai ir žaismingai sukurtas. Nes žmonės buvo patenkinti.
O ką daryti tiems, kurie nevartoja? A? Tokio atvejo Lidija nenumatė. Paskaitą juk skaito... geriančiai daugumai. Gerbiama lektorė nepagalvojo, o gal nė nežino, kad Lietuvos mokyklos - ne tik pijokų kraštas. Yra jose ir normalių žmonių. Na, Lidija, gyveni ir mokaisi...
O dar va kas nauja buvo, mielieji, tai kai sužinojau, kad Lietuvos moterys yra vištos. Ir kad ypač vyrai apie jas taip galvoja. Na, kad Amerikoje daug moterų savo išvaizda primena vištas dėl paukščių mėsoje esančių hormonų, man buvo akivaizdūs faktai, bet kad čia, tėvynėje... Apmečiau žvilgsniu salėje sėdinčias mokytojas. Ir...o dievai, mano vaizduotė pradėjo matyti kai kuriuos jų "vištiškus " bruožus, klausa ėmė girdėti vištų kudakavimą... Tai bent magijaaaa.
Iškart įtartinai pažvelgiau į šalia sėdintį kolegą - vyrą. Jis sėdėjo ramus, rimtas. Pajutęs mano žvilgsnį, pasakė:" Niekada ir ant jokios moters nepagalvojau, kad ji višta, hmmm..." Nužiūrėjau aš jį ligi kojų - gal jis ne vyras, kad nepagalvojo? Na po tokių paskaitų gali ir pradėti, kas čia žino. Juk gyveni, kolega, ir kuriesi...
Dar viena įvaizdžio kūrimo paslaptis buvo Lidijos mums atskleista: ugi visi esate - prekės ir turite žiūrėti, kaip parduot save! O parduoti reikia tobulai. Va taip.
Ir išvadoje ką gi turime apie Lietuvos mokyklų ir mokytojų įvaizdį:
GIRTA VIŠTA PARDAVIMUI
Tai bent įvaizdis! Iš pirmo žodžio primena Maximos mėsos skyrių. Iš antro - vištų fermas. Yra ten besilankančių, gal ir pirks tokias vištas? Tačiau laikai keičiasi, ir vis daugiau žmonių nebevalgo mėsos, nevartoja alkoholio. Jiems tokio įvaizdžio kūrimas yra svetimas.
O ar pagerės situacija Lietuvos mokyklose po tokių "kūrimų"? Abejoju... Ką sau mąsto įvaizdžių kūrėjai? Pagyvensim - pamatysim.
Jana