Evoliucijos melas
Lietuvių kalba
Ištraukos iš filmo "Evoliucijos melas"
Mūsų visata, tai 300 milijardų galaktikų.
Kiekvienai iš jų priskaičiuojama 300 milijardų žvaigždžių. Kiekviena iš šių nuostabių sistemų, dirba tam tikromis taisyklėmis, tam tikra tvarka. Žemė yra tik maža dalis, nuostabi sistema, sudaryta iš išskirtinai sudėtingų paskaičiavimų. Tačiau žemės planeta, skirtingai nuo kitų planetų turi atmosferą, kurioje gali vystytis gyvybė.
Vanduo užima didžiąją planetos dalį. Be šios, gyvybingos substancijos, gyvenimas planetoje būtų neįmanomas. Temperatūra, reljefas, žemės orbita liudija apie tai, kad ši planeta yra suprojektuota gyvybei.
Gyvūnų pasaulis šioje planetoje yra įspūdingai įvairus. Daugybė gyvūnų rūšių šioje planetoje harmoningai egzistuoja. Gyvūnų harmonija planetoje galėtų būti pastovi ir amžina, jeigu žmogus nesikištų į ją.
Kaip gi atsirado gyvybė žemėje?
Stebint žemės gyventojus, galima be vargo pastebėti jų akivaizdų dizainą. Visi jie turi idealiai tobulas, sudėtingas sistemas, kurios leidžia jiems gyventi savo tobulą gyvenimą. Tuo būdu, jeigu gyvūnijos ir augmenijos pasaulis yra suplanuotas, išbaigtas ir tobulai veikia, reiškia jis turi turėti savo Kūrėją. Tas Kūrėjas yra Dievas, kuris viską sukūrė iš nieko: ir dangų, ir žemę, ir viską kas yra gyva.
XIX amžiuje atsiradusi evoliucijos teorija paneigia tokį akivaizdų gyvenimo sukūrimo faktą. Ši teorija skelbia, kad gyvos būtybės gyvybė žemėje atsirado visiškai atsitiktinai. Žmogus, kuris paskelbė šią teoriją buvo Č. Darvinas. Jis aprašė savo teoriją knygoje „Gyvūnų atsiradimas atrankos būdu“.
............. Evoliucijos teorijos klaidingumas yra įrodytas visų mokslo sričių.
Šiuolaikinė biochemija įrodė, kad ne tik ląstelė, bet ir molekulė, esanti ląstelės branduolyje turi sudėtingiausią sandarą. DNR molekulės struktūra buvo atverta 1955 metais, Džeimsu Vatsonu ir Frenku Kriku. Pasirodė, kad gyvų sutvėrimų ląstelės yra kur kas sudėtingesnės nei buvo manoma anksčiau. Gavęs už šį atradimą Nobelio premiją Frensis Krikas, nors ir buvo evoliucijos šalininkas, pareiškė, kad neįmanoma atsitiktinumu atsirasti, tokiai sudėtingai struktūrai, kaip DNR.
DNR, tai stambi molekulė, kuri randasi kiekvienos ląstelės branduolyje. Šioje spiralinėje molekulėje užšifruotos visos gyvosios būtybės savybės. Bet kokios rūšies informacija: vidinių organų funkcija, akių, net mūsų ląstelių funkcija yra užprogramuota DNR plotuose, vadinamuose genuose. DNR šifras susideda iš skirtingų keturių molekulių kombinacijų.
Jeigu kiekvieną iš šių molekulių pristatyti kaip raidę, tai galime sulyginti su abėcėle. Visa organizmo informacija yra surinkta duomenų bazėje.
Jeigu visą šią informaciją pabandyti užrašyti popieriuje, tai ji užims milijonų puslapių vietą, ir tai bus enciklopedija, kuri viršys net 40 kartų Britanijos enciklopediją. Tačiau ši gigantiška operacija yra paslėpta molekulės branduolyje. Ir yra nedidesnė už 1/100 milimetro dalį. Skaitoma, kad DNR kiekis, telpantis į arbatinį šaukštelį, sugebėtų sutalpinti į save visų pasaulio knygų turinį. Be abejo, kad tokia sudėtinga struktūra negalėjo gimti atsitiktinai.
Evoliucijos teorija, skaitanti, kad viskas, kas gyva atsirado atsitiktinai, yra visiškai nepajėgi paaiškinti DNR struktūrą. Yra visiškai akivaizdu, kad baltymai, DNR, ląstelė yra tobulas kūrinijos rezultatas. Įvertinant tai, kad egzistuoja ideali, tobula kūrinija, reikia pripažinti, kad egzistuoja tos kūrinijos Kūrėjas, kuris turi begalinę jėgą, žinias ir protą. Kad ir kokį gyvą sutvėrimą tirtų žmogus, jis mato Kūrėjo jėgos išskirtinumą. Kiekvienas, iš milijonų rūšių gyvas sutvėrimas, yra visiškas šedevras, ir kaip bet koks meno kūrinys - supažindina su Kūrėju. Jis - dangaus ir žemės valdovas ir visa ko valdovas kas egzistuoja tarp jų.
Utopinis evoliucijos mechanizmas
Gamtoje neegzistuoja jokio proceso, kuris pateisintų evoliucijos teoriją ir ją įrodytų.
Nėra gamtoje tokio proceso, kuris vieną ląstelę paverstų daugybe kitų ląstelių ir sukurtų daugybę gyvybės rūšių. Evoliucijos mechanizmui Darvinas pateikė vienintelį supratimą, tai natūrali atranka. Reikšmę, kurią jis davė šiam supratimui, galime matyti jo knygoje „Rūšių atsiradimas pagal natūralią atranką“.
Natūrali atranka numato pačių stipriausių atstovų išgyvenimą, pačios sunkiausios gamtos atvejais. Pavyzdžiui elnių bandoje, kai juos užpuls plėšrūnai išgyvens tik patys greičiausi. Praėjus kuriam laikui elnių banda bus susidedanti tik iš pačių stipriausių ir greičiausių gyvūnų. Deja, tada, tokia sistema niekada negalės pakeisti elnių rūšies, nepavers jų kitais gyvūnais pavyzdžiui žirgais. Natūrali atranka sąlygoja tik stiprios giminės pratesimą: atsijoja silpnus, ligotus, pakenktus.
Išvada: natūrali atranka negali būti evoliucijos mechanizmas, keičiantis rūšiai. Šitą problemą suprato ir pats Darvinas, savo knygoje „Rūšių atsiradimas“ jis prisipažįsta savo klaidą.
........... Klausime, apie naudingas savybes, Darvinas atsidūrė prancūzų biologo Žano Batisto Lamarko įtakoje. Lamarkas skaitė, kad fiziniai ypatumai, kuriuos įgavo gyvos būtybės per savo gyvenimą, yra paveldimos kitose kartose. Pagal Lamarko nuomonę, šios paveldėtos savybės kaupiasi nuo vienos kartos į kitą kartą. O atrankos rezultate atsirasdavo naujos rūšys. Pavyzdžiui, pagal Lamarką, žirafos atsirado iš antilopių, o kaklai jų ilgi todėl, kad gyvūnas norėjo pasiekti aukštai kabantį lapelį.
..........................................
Būtent ši neodarvinizmo pusė šiandien yra labiausiai diskutuojama. Be to, 20 amžiaus mokslas parodė, kad gyvų būtybių organizmai susideda iš sistemų ir organų. Tos sistemos ir organai negali funkcionuoti nesant nors vienai grandžiai.
................. Dešimtmečius, gyvoms būtybėms evoliucionistai kenkė radiacija, kad gautų teigiamus mutacijos įrodymus, deja, gyvūnai tapdavo tik suluošinti ir nevaisingi.
Evoliucijos teorija paneigta, bet ja vis dar kvailinami vaikai mokyklose...
