Nuo žmogaus atsiradimo žemės planetoje, visada vyko visuomenės gamybinių jėgų koncentravimas. Šis procesas yra objektyvus, bet jo valdymas yra subjektyvus. Žemės planetoje, kurioje yra didelė žmonijos gyvenimo modulių įvairovė, visada egzistavo tik dvi žmogaus vystymosi koncepcijos.
Pirma gyvenimo koncepcija, kurioje žmonės gyvena harmonijoje su visatos ir gamtos įstatymais, taip pat su tuo, ką žmonės visada vadino Dievu, Kūrėju - dievo, planu. Ši koncepcija yra gėrio prigimties, dievovaldystės žemėje. "Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje" (evang.Mf.), "Ir teesie tarp jūsų bendruomenė, kuri kviečia gėriui ir sulaiko nuo blogio. Jie - laimingi." (Koranas, 3.100).
Antra koncepcija, kuri eina prieš dievovaldystę - šėtoniška blogio prigimtis, kurioje "kiekvienas už save", " gyvenam vieną kartą", " po manęs - nors ir tvanas".
Pirmieji, kurie tai suprato, buvo senovės Egipto žyniai. Būtent jie sukūrė tokią pasaulio tvarkos koncepciją, prie kurios vieni viešpatauja virš kitų. Tai kaip jie sutvarkė pasaulį, matosi jų objektyvi dorovė ir subjektyvus žmogaus vystymosi supratimas.
Tokiu būdu visuomenės gamybinių jėgų valdymo centras ilgus tūkstantmečius buvo senovės Egiptas. Šis centras globalinio - istorinio proceso eigoje migravo į Vakarų Europos centrą Šveicariją. Bet tai nereiškia, kad Šveicarijos vyriausybė yra globalistų centras. Globalizacija vyksta pagal šėtonišką blogio koncepciją, kurios atžvilgiu nei viena šalis, tame tarpe ir Šveicarija, neturi jokios nepriklausomybės.
Ateizmas yra skirstomas į materializmą ir idealizmą
Toks valdymas ilgus tūkstantmečius buvo stabilus. Stabilumas buvo palaikomas dozuojant valdymo metodus įvairiose socialinėse grupėse, rezultate susiformavo minios - elito visuomenės piramidė. Tokios visuomenės pagrindas visada buvo ir yra ateizmas, kuris gali būti materialistinis ir idealistinis.
Dievovaldystės koncepcija taip pat egzistavo visus tuos tūkstantmečius, bet jos saugotojas buvo ne nacionalinis "elitas", o paprasta liaudis, kuri išsaugojo ją žodinėj liaudies kūryboje: pasakose, patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, sakmėse... Visi "šventi raštai", tame tarpe ir Biblija, tai - ne liaudies kūrybos produktas, o rašytiniai subjektyvūs žodiniai pavyzdžiai apaštalų interpretacijų, kuriuos sukūrė elitiniai religinių klanų atstovai. Tiek, kiek liaudis sugebėjo išsaugoti savo dvasios gilumoje geriausius savo kūrybos pavyzdžius, tiek ir stipri buvo toje tautoje dievovaldystė.
Civilizacijos
Globalinio - istorinio proceso eigoje Žemės planetoje susikūrė keletas regionalinių civilizacijų:
vakarų, kurioje dominuoja biblijinė kultūra;
rytų, kurioje dominuoja įvairių pakraipų vedinė kultūra (induizmas, konfucionizmas, budizmas, sintoizmas, ir t.t.);
islamo, kurioje dominuoja "koraninė" kultūra ir
rusų, kurioje paskutiniame tūkstantmetyje vyko visų kultūrų patikrinimo procesas - kiek jos atitinka dievo planą.
Rusijos išskirtinumas yra tame, kad ji - vienintelė pasaulyje valstybė, kuri šimtmečių bėgyje vykdo savo teritorijoje regioninės civilizacijos valdymą. Pati sau civilizacija. Visos kitos yra laisvos nuo būtinumo valdyti savo regioninę civilizaciją. Ir tai yra nebūdinga jų tautų kultūrai.
Kiekviena civilizacija neša charakterį, kurį perduos globalinei civilizacijai. Tokia globali civilizacija perspektyvoje privalėtų taikoje ir santarvėje sujungti viską, kas tinka tokiai žmonijai, nes kiekviena iš regioninių civilizacijų turi savyje vienokius ar kitokius trūkumus, kurie trukdė joms sukurti globalinę civilizaciją Žemėje.
www.laisveserdve.lt
