Biblioterapija - nuo ko ir kuo gydo?
Mokyklose, daugiau mokytojų tarpe, pamažu ima diegtis biblioterapijos popietės. Tai tokia "gydymo" priemonė, sueiga, kurios metu bendrai pasirinkta tema, tarkim Grožis, Meilė, yra skaitomos ištraukos iš mėgiamų autorių knygų, dalijamasi asmenine gražia patirtim, lengvai diskutuojama. Tokios rūšies terapija gydanti nuo dienos įtampos mokykloje, nuimanti galvos skausmus ( ką ne kartą sakėsi tai patyrę asmenys), tuo pačiu pareklamuojamos naujai išleistos "dėmesio vertos" knygos.
Biblioterapija tiesiasi kelią į vaikų smegenis
Biblioterapija taip pat rekomenduojama perkelti ir į mokinių sferą kaip netradicinės pamokos metodą. Vieną tokią penktokams vedamą pamoką ir teko stebėti. Pati pamoka vyko netradicinėj aplinkoj, t.y. ne klasėje, o gražiai įrengtame knygų pasaulio kampelyje, kur kabėjo užrašas, kad tai yra...vaistinė.
Ką gi, žiūrim toliau.
O toliau seka užrašai, kad knygos tai... papildai. Vaikai dar ėmė vardinti, kokiomis ligomis jie serga: depresija, migrena, nugaros skausmai... Galiausiai padaryta išvada, kad reikia gydytis.
Gal būt tas žodis "papildai" čia vartotinas perkeltina prasme, tačiau kaip jį priima vaikai. Dažniausiai - tiesiogiai.
Tokioj pamokoj nori - nenori ligoniu gali pasijaust. Ir jei ne tie vaistinėse esantys papildai, tai nežinia, kuo baigtųsi... tokios pamokos?
Tačiau šiek tiek į vienas susistato vaizdas, paaiškėjus, kad pati mokytoja yra entuziastinga tikrų papildų ( ne perkeltine prasme) platintoja mokykloje, kaip matosi, ne tik mokytojų, bet jau ir mokinių tarpe.
Dėmesio!
Šiais laikais tarp mokytojų yra prekeiviai, kurie dėl naudos parduos viską. Todėl žiūrėkite, kokius būrelius lanko jūsų vaikai, kad išėję iš mokyklų jie neparduotų jūsų pačių.
